Fasadų šiltinimo sistemos

IMG_6953.jpg

Fasadų šiltinimas – tai specializuota statybų sritis, kuri leidžia smarkiai sumažinti šildymo išlaidas, išvengti kondensato susidarymo vidinėse pastato konstrukcijose ir pasiekti gerą garso izoliaciją.

Kadangi įvairios natūralios arba dirbtinės medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti efektyviausias šiltinimo medžiagas.

Statyboje fasadus įprasta skirstyti į ventiliuojamuosius ir tinkuojamuosius („šlapius“). Vieno ar kito tipo fasado parinkimas priklauso nuo pastato paskirties, būklės, keliamų reikalavimų ir turimo biudžeto.

TINKUOJAMŲJŲ FASADŲ ŠILTINIMO SISTEMOS

Tinkuojamieji fasadai dar vadinami „šlapiais“ arba nevėdinamais. Pastatą šiltinant tinkuojamuoju apdailos būdu naudojamos specialios šiltinimo sistemos ir elementai, kurie leidžia apsaugoti pastato išorines sienas nuo aplinkos poveikio ir kartu sumažinti šilumos nuostolius.

Tinkuojamųjų fasadų sistemos skirstomos pagal izoliacines medžiagas ir apdailai naudojamus mišinius. Pastatams šiltinti dažniausiai naudojamas putų polistirenas arba akmens vata.

Mes naudojame tik sertifikuotas fasadų šiltinimo ir apdailos sistemas, tokias kaip CAPAROL, BAUMIT, CERESIT, SAKRET, kurios dėl savo kokybės bei ilgaamžiškumo užsitarnavo statybos profesionalų pasitikėjimą ir sulaukia gerų atsiliepimų.

Polistirolas.jpg

Polistireninis putplastis (EPS)

Polistireninis putplastis yra viena populiariausių fasado šiltinimo medžiagų. Tai labai lengva medžiaga, pasižyminti geromis šilumos izoliavimo ypatybėmis ir nedideliu vandens įgeriamumu. Jis nesudaro palankios terpės pelėsiniams grybams veistis ir yra sunkiai degus. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu. Polistireniniame putplastyje yra 98 % oro porų ir tik 2 % tankios medžiagos. Jis gaminamas iš stireno, išpučiant putplastį dujomis. Jo gamybai sunaudojamas mažas kiekis energijos, taip pat nelieka beveik jokių atliekų. Dėl to polistireninis putplastis (EPS) yra saugus aplinkai ir tinkamas perdirbti.

Polistireninis putplastis yra mechaniškai tvirtas – atsparus gniuždymui, lenkimui ir smūgiams. Todėl jis tinkamas cokoliams ir fasadams šiltinti. Keičiantis oro drėgmei ir temperatūrai, ši savybė nekinta. Be to, slegiamas jis išlieka lygus, nesusidaro duobių. Dar viena teigiama medžiagos ypatybė tokia, kad polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oro poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai.

Polistireninis putplastis yra atsparus senėjimui, termoizoliacines ir mechanines ypatybes išlaiko ir savo funkcijas atlieka per visą pastato gyvavimo laikotarpį.

Statybose polistireninis putplastis naudojamas tik su degumą slopinančiais priedais. Toks putplastis gali degti tik tiesiogiai veikiamas liepsnos. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis liaujasi degęs.

Individualioje statyboje dažniausiai naudojamas baltasis polistirenas. Naujos kartos pilkos izoliacinės plokštės dėl infraraudonuosius spindulius sugeriančios medžiagos (grafito dalelių) suteikia 23 % geresnes izoliacines ypatybes. Kai kurios pilkos izoliacinės plokštės yra dengtos šviesą atspindinčiu sluoksniu, kad geriau apsaugotų nuo UV spindulių.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į aukščiausią kokybę žymintį „CE sertifikato“ ženklinamą, kuris užtikrina, kad pasirinksite tik aukščiausius reikalavimus atitinkančią medžiagą.

Akmens vata

Statybose naudojama jau daugiau kaip 60 metų, yra nedegi ir atspari aukštai temperatūrai. Jos naudojimas padidina pasyviąją pastato apsaugą nuo gaisro. Ši medžiaga idealiai užtikrina mažesnes šildymo išlaidas, aukštą garso izoliaciją ir energinį naudingumą. Skirstoma į akmens ir stiklo vatą, priklausomai nuo medžiagos, iš kurios pagaminta.

Akmens vatą sudaro dirbtinis mineralinis pluoštas, kuriame yra nuo 95,5 iki 99,5 % amorfinių silikatų ir nuo 0,5 iki 4,5% organinio rišamojo mišinio.

Akmens vata sunkiai drėksta – vanduo nubėga nuo paviršiaus, neįsiskverbia į vidų ir neįgeria drėgmės iš aplinkos oro. Dėl to jos izoliacinės ypatybės išlieka puikios ilgus metus. Naudodami akmens vatą išorinėse konstrukcijose išvengsite drėgmės kaupimosi namuose, sumažinsite pelėsių ir grybelių atsiradimo riziką ir sukursite sveiką, malonų patalpų mikroklimatą.

Akmens vata pasižymi atvira porų struktūra, todėl puikiai sugeria garsą.

Dėl savo netvarkingos struktūros akmens vata pasižymi stabilia forma ir elastingumu, taip pat nesudaro šalčio tiltelių, per visą eksploatavimo laikotarpį išlaiko savo fizikinius ir mechaninius parametrus.

Vata.jpg
slapias fasadas.jpg

Tinkuojamojo fasado sertifikuotų sistemų struktūra (sluoksniai)

  1. Termoizoliacinis (šiltinimo) sluoksnis – polistireninis putplastis (EPS) arba akmens vata.

  2. Armuotasis sluoksnis – klijų ir tinko mišinys, kuris papildomai sutvirtintas armavimo tinkleliu. Šis sluoksnis taip pat yra svarbi dekoratyvinio ir šiltinimo sluoksnių jungiamoji grandis, todėl ypač svarbu naudoti tik kokybiškas ir sertifikuotas medžiagas. Renkantis armavimo tinklelius, būtina atsižvelgti į jų ilgaamžiškumą ir atsparumą tenkantiems krūviams.

  3. Apsauginis dekoratyvinis sluoksnis skirtas pastato šiltinimo medžiagoms nuo išorinio aplinkos poveikio apsaugoti ir, žinoma, pastato fasado estetiniam vaizdui suteikti.

Visi šie sluoksniai turi pasižymėti gerais vandens sugėrimo, atsparumo šalčiui, šiluminiam plėtimuisi ir garų laidumo parametrais.

Kiekvienas fasado šiltinimo sistemos komponentas ir naudojamos medžiagos privalo turėti atitinkamus techninius sertifikatus.

Mes savo darbe nenaudojame pigių ir nežinomų gamintojų siūlomų medžiagų, kurios gali sutrumpinti sistemos eksploatavimo laiką ir pakenkti tinkuojamojo fasado sistemos kokybės rodikliams.

VENTILIUOJAMŲJŲ FASADŲ ŠILTINIMO SISTEMOS

Ventiliuojamasis fasadas – tai toks pastato šiltinimo būdas, kai tarp sienos ir fasado šiltinimo medžiagos bei apdailos sluoksnio paliekamas tarpas, kuriame oras nevaržomai cirkuliuoja ir neleidžia drėgmei susidaryti, įsigerti į šiltinimo medžiagą. Ventiliuojamųjų fasadų sistemose naudojami cinkuoto plieno, aliuminio arba nerūdijančiojo plieno profilių karkasai.

Taip apšiltinto pastato išorinės sienos kvėpuoja – paliktoje ertmėje judantis oras greičiau išgarina drėgmę po lietaus ar esant kitoms aplinkos sąlygoms, dėl kurių gali atsirasti drėgmės. Be to, oro tarpas padidina visos pastato sienos šiluminę varžą.

Ventiliuojamojo tipo fasadų apdailai dažniausiai naudojamos fibrocementinės plokštės arba aukšto slėgio laminatai HPL, taip pat plastiko, medžio, plastiko ir medžio dailylentės.

Šiltinant pastatą ventiliuojamuoju apdailos būdu naudojamos specialios šiltinimo sistemos. Dažniausiai naudojama akmens vata ir nuo vėjo apsaugančios plokštės, kurios mažai laidžios orui.

Ventiliuojamojo fasado šiltinimo sistemos karkasą sudaro tvirtinimo elementų ir profilių sistema, kuriai taikomi ypatingi reikalavimai.

Aliuminio karkaso sistemos reikalavimai

  • Naudojami tik ekstrudiniu būdu pagaminti aliumininiai profiliai.

  • Aliuminio lydinys pagamintas pagal EN AW 6060.

  • Sujungti naudojami tik nerūdijančiojo plieno savisriegiai ir savigręžiai varžtai.

  • Profilio ilgis – ne daugiau kaip 3 000 mm.

Cinkuoto karkaso sistemos reikalavimai

  • Profilis turi būti pagamintas iš karštai cinkuoto plieno, kurio markė S280GD+Z275mac arba S320 GD+Z275 EN 10346:2009 ar aukštesnė.

  • Profilių negalima pjauti abrazyviniais diskais. Reikia kirpti žirklėmis arba pjauti juostiniu pjūklu.

  • Nepertraukiamo profilio ilgis lygus arba mažesnis nei 3 000 mm arba kas pastato aukštą.

  • Profiliams jungti tarpusavyje turi būti naudojami cinkuoti arba nerūdijančiojo plieno savisriegiai ir savigręžiai varžtai.

  • Visos plieninių profilių jungtys turi būti vienoje eilėje, kad po to prie jų būtų galima montuoti fasadines plokštes.

  • Metalinių profilių jungtis niekada negali būti plokštės viduryje.

Ventiliuojamojo fasado karkaso tvirtinimas gali būti horizontalus arba vertikalus.

Labai svarbu išlaikyti atstumą tarp šiltinimo medžiagos ir apdailos sluoksnio. Minimalus atstumas privalo būti bent 25 mm. Mažinant tarpą atsiranda rizika, kad paviršiai liesis ir oras negalės laisvai judėti – taip neliks šios konstrukcijos pranašumo. Per didelis oro tarpas taip pat veikia neigiamai, nes dėl padidėjusios traukos išsiurbiama dalis šilumos, o dėl oro judėjimo atsiranda pašalinių garsų.

Ventiliuojamojo fasado sertifikuotų sistemų struktūra (sluoksniai)

  1. Sistemos karkasas – cinkuoto plieno ar aliuminio profilio.

  2. Šilumos izoliacijos sluoksnis – akmens vata.

  3. Vėjo izoliacijos sluoksnis – priešvėjinės plokštės.

  4. Apdailos / apsauginis sluoksnis – fibrocementinės plokštės arba aukšto slėgio laminatai HPL.

ventilated-facade.png